Tibetas

Posted By admin on 2012-01-15

Tibeto istorija

Nors Tibeto valstybės istorija prasidėjo 127 metais prieš mūsų erą, įsigalėjus Jarlungų dinastijai, šalį pirmą kartą 7 mūsų eros amžiuje suvienijo karalius Songcenas Gampo ir jo įpėdiniai.

Nuo tada tris šimtmečius Tibetas buvo viena didžiausių Azijos galių, ką patvirtina ir įrašas, esantis Potalos rūmų kolonoje, bei to laikmečio Tangų dinastijos istorikai. Oficiali taikos sutartis tarp Kinijos ir Tibeto buvo pasirašyta 821–23 metais. Tarp dviejų šalių ji patvirtino demarkacijos liniją ir užtikrino, kad „tibetiečiai laimingai gyvens Tibete, o kinai – Kinijoje“.

Mongolų įtaka

Kuomet 13 amžiuje Čingischano vadovaujama mongolų imperija pasiekė Europą vakaruose ir Kiniją rytuose, Tibeto vadovai, priklausantys galingai Tibeto budizmo mokyklai Sakja, sudarė sutartį su mongolų valdovais norėdami išvengti Tibeto užkariavimo. Mainais į globą ir apsaugą Tibeto lamos pažadėjo politinę ištikimybę, palaiminimą bei dvasinius mokymus. Religiniai santykiai tapo tokie svarbūs, kad po kelių dešimtmečių užkariavęs Kiniją ir įkūręs Juan dinastiją Kublai chanas pakvietė Sakja lamą tapti savo imperijos mokytoju ir vyriausiuoju dvasininku.

Mongolų ir tibetiečių santykiai iki pat 20 amžiaus simbolizavo artimą tautinę, kultūrinę ir ypač religinę dviejų Centrinės Azijos tautų giminystę. Mongolų imperija buvo galinga imperija, ir kad ir kokie bebuvo jos valdovų bei tibetiečių santykiai, mongolai niekada Tibeto netapatino su Kinija ir nemėgino kaip nors jų sujungti.

Politinius ryšius su Juan imperatoriumi Tibetas nutraukė 1350 metais, kuomet Kinija dar nebuvo išsilaisvinusi nuo mongolų. Ir tik 18 amžiuje Tibetas vėl pradėjo justi kitų valstybių įtaką.

Santykiai su mandžiūrais, gurkais ir kaimynais britais

Tibetas su kinų Ming dinastija (1368–1644) neplėtojo jokių ryšių. Kita vertus, Dalai Lama, 1642 metais padedant Mongolijos globėjui tapęs aukščiausiuoju Tibeto valdovu, tęsė religinį bendradarbiavimą su Mandžiūrijos imperatoriais, kurie nukariavo Kiniją ir įkūrė Čing dinastiją (1644–1911). Dalai Lama sutiko tapti dvasiniu Mandžiūrijos imperatoriaus mokytoju ir priėmė pastarojo globą bei apsaugą. Tokius dvasininko ir globėjo santykius (Tibete žinomus čo-jen vardu) Dalai Lama palaikė ir su kai kuriais Mongolijos kunigaikščiais bei Tibeto kilmingaisiais. Tai buvo vieninteliai formalūs ryšiai, egzistavę tarp tibetiečių ir mandžiūrų Čind dinastijos valdymo metu. Toks bendravimas neturėjo jokios įtakos Tibeto nepriklausomybei.

Politine prasme kai kuriems galingiems Mandžiūrijos imperatoriams visgi pavyko daryti tam tikrą įtaką Tibetui. 1720–1792 metais imperatoriai Kangsi, Jong Džen ir Čianlong keturis kartus siuntė į Tibetą imperijos kariuomenę, kad apsaugotų Dalai Lamą ir tibetiečius nuo mongolų, gurkų ar nuslopintų vidinius neramumus. Tokie žygiai sudarė imperatoriams galimybę didinti savo įtaką Tibete. Jie siuntė savo atstovus į Tibeto sostinę Lhasą, kurie savo valdovų vardu sėkmingai darė įtaką Tibeto vyriausybės sprendimams, ypač santykiams su kitomis šalimis. Mandžiūrijos galios viršūnėje, kuri truko vos keletą dešimtmečių, situacija buvo gana panaši į supervalstybės ir satelito ar protektorato santykius. Jie tikrai buvo politiškai reikšmingi, tačiau stipresnė pusė nė kiek nemėgino kėsintis į silpnesnės valstybės nepriklausomybę. Tibetas niekada nebuvo prijungtas prie Mandžiūrijos imperijos, nekalbant jau apie Kiniją, ir pats sprendė svarbius užsienio politikos klausimus.

Mandžiūrijos įtaka netruko ilgai. Ji nieko negalėjo pakeisti, kai 1904 metais britai trumpam įsiveržė į Lhasą ir pasirašė su Tibeto vadovybe dvišalę sutartį – Lhasos konvenciją. Nepaisant prarastos įtakos, imperinės Kinijos vyriausybė ir toliau mėgino įsigalėti Tibete, ypač norėjo daryti įtaką Tibeto santykiams su kitomis šalimis. Kinų imperijos armija mėgino vėl įtvirtinti savo valdžią, kai 1910 metais įsiveržė į Tibetą ir okupavo Lhasą. Po 1911 metų Kinijos revoliucijos ir Mandžiūrijos imperijos žlugimo Kinijos kariuomenė pasidavė Tibeto armijai ir buvo grąžinta į tėvynę remiantis Kinijos ir Tibeto taikos sutartimi. Dalai Lama dar kartą patvirtino visišką Tibeto nepriklausomybę, paskelbė deklaraciją ir užmezgė diplomatinius ryšius su kitomis šalimis, įskaitant ir Mongoliją.

Tibetas XX amžiuje

Tibeto statusas pasitraukus Mandžiūrijos kariuomenei buvo gana aiškus. Bet kokie ryšiai, egzistavę tarp Dalai Lamos ir Čing dinastijos Mandžiūrijos imperatorių, išblėso žlugus šiai imperijai ir dinastijai. 1911–1950 metais Tibetui pavyko išvengti kitų šalių įtakos ir elgtis kaip visiškai nepriklausomai valstybei.

Diplomatinius ryšius Tibetas palaikė su Nepalu, Butanu, Britanija ir vėliau su nepriklausoma Indija. Santykiai su Kinija liko įtempti. Kinai telkė armiją prie Tibeto sienų ir primygtinai ragino Tibetą „prisijungti“ prie Kinijos respublikos bei skelbė pasauliui, kad, neva, tibetiečiai yra viena iš penkių Kinijos rasių.

Norėdami sumažinti įtampą tarp Kinijos ir Tibeto, britai 1913 metais Šimloje sušaukė trišalę konferenciją, kur vienodomis teisėmis susitiko trijų šalių atstovai. Britų delegacija priminė savo kolegoms kinams, kad Tibetas dalyvauja kaip visiškai nepriklausoma valstybė, nė kiek nepriklausanti nuo Kinijos. Konferencija nebuvo sėkminga, nes neišsprendė Kinijos ir Tibeto tarpusavio problemų. Nepaisant to, buvo svarbu, kad buvo atnaujinta britų ir tibetiečių draugystė, pasirašyta dvišalė prekybos ir sienų sutartys. Pasirašę jungtinę deklaraciją Didžioji Britanija ir Tibetas susitarė nepripažinti Kinijos suvereniteto ar kitų ypatingų jos teisių Tibete, kol ji nepasirašys Šimlos Konvencijos, kuria remiantis užtikrinamos Tibeto valstybės sienos, jos teritorinis vientisumas ir visiška autonomija. Kinija niekada nepasirašė Konvencijos, nors Jungtinė Deklaracija liko galioti.

Tibetas tarptautinius ryšius palaikė per diplomatines Britanijos, Kinijos, Nepalo ir Butano misijas Lhasoje, be to, siųsdamas savo delegacijas į kitas šalis. Kai Indija tapo nepriklausoma, Britanijos misiją Lhasoje pakeitė Indijos misija. Antrojo pasaulinio karo metais Tibetas išliko neutralus, nežiūrint Jungtinių Valstijų, Didžiosios Britanijos ir Kinijos spaudimo leisti gabenti krovinius per Tibetą.

Tibetas niekada intensyviai nebendravo su kitomis šalimis, tačiau buvę Tibeto partneriai elgėsi su juo kaip su bet kuria suverenia valstybe. Tarptautinis jo statusas nė kiek nesiskyrė, sakykime, nuo Nepalo. Kai Nepalas 1949 metais pasiprašė priimamas į Jungtines Tautas, vieną iš privalumų paminėjo sutartį ir diplomatinius ryšius su Tibetu, norėdamas pademonstruoti savo kaip valstybės brandą.

Įsiveržimas į Tibetą

Lemtinis Tibeto istorijos taškas buvo 1949 metai, kuomet Kinijos liaudies išlaisvinimo armija pirmą kartą įžengė į Tibetą. Nugalėjusi nedidelę Tibeto armiją ir okupavusi pusę šalies, Kinijos vyriausybė Tibeto vyriausybei 1951 metų gegužę primetė vadinamąjį „17 punktų sutartį taikiam Tibeto išlaisvinimui“. Ji buvo pasirašyta per prievartą, todėl nebuvo teisėta tarptautinės teisės požiūriu. 40 tūkstančių kareivių kariuomenė, Lhasos okupacijos ir visiško šalies sunaikinimo baimė paliko tibetiečius be jokio pasirinkimo.

Pasipriešinimas kinams augo, ypač Rytų Tibete, tačiau didėjo ir Kinijos represijos, įskaitant religinių pastatų griovimą ir vienuolių bei kitų valstybės veikėjų įkalinimą. 1959 metais populiarus sukilimas Lhasoje virto masinėmis demonstracijomis. Tuo metu Kinija žiauriai numalšino sukilimą. Vien Lhasos regione buvo nužudyta apie 87 tūkstančiai tibetiečių, o Dalai Lama pabėgo į Indiją, kur iki dabar vadovauja Tibeto vyriausybei tremtyje, Dharamsaloje. 1963 metais Dalai Lama paskelbė demokratinio Tibeto konstituciją. Ją žymiu mastu sėkmingai realizavo Tibeto vyriausybė tremtyje.

Tuo tarpu Kinijos valdžios vykdomi Tibeto dvasininkų persekiojimai, nuolatiniai žmogaus teisių pažeidimai ir masinis religinių bei istorinių pastatų naikinimas nepalaužė tibetiečių troškimo priešintis savo tapatybės naikinimui. Dėl kinų okupacijos žuvo apie 1,2 milijono tibetiečių (daugiau kaip viena šeštoji visų gyventojų). Laimei, nauja tibetiečių karta yra ne mažiau ryžtinga susigrąžinti šalies nepriklausomybę, kaip ir senesnieji Tibeto gyventojai.

Religijos

Tibeto budizmas, Bon, induizmas

Budizmas – pasaulinė religija, atsiradusi šiaurės Indijoje I tūkstantmečio pr. m. e. viduryje, vėliau išplitusi Pietryčių bei Centrinėje Azijoje ir Tolimuosiuose Rytuose. Budizmo pradininku laikomas Sidharta Gautama (apie 560-480 m. pr. m. e.), gavęs Budos (Buddha sanskrito kalba reiškia „atbudęs, praregėjęs, nušvitęs“) vardą. Tai istorinis (pagal kai kuriuos šaltinius – pusiau legendinis) indų princas, laisva valia išsižadėjęs karališkųjų rūmų prabangos.

 

Budos mokymas propaguoja žmogaus tobulėjimą ir moko, kad žmogus pats kuria savo likimą. Budistinis mąstymas nepripažįsta vieno asmens garbinimo – žmogaus ar dievo. Budizmo esmė – tikėjimas, kad atbusti, arba nušvisti, gali bet kuris žmogus, kuris vis besikartojančių atgimimų (Samsara) tėkmėje vadovausis Budos pavyzdžiu bei mokymu ir remsis savo asmeninėmis pastangomis. Budistų tikslas – atbusti pačiam ir padėti išsigelbėti iš skausmingų atgimimų visoms kitoms būtybėms; galutinis atbudimo (nušvitimo) tikslas – nirvana.

BON  (Bonas)– senoji Tibeto dvasinė tradicija, vyravusi Tibete prieš VII a. įsivyraujant budizmui.

 

Dalai Lama (g 1935) – Tibeto lyderis ir budizmo dvasinis vadovas. 1989 metais apdovanotas Nobelio premija. Aktyviai kovoja už Tibeto nepriklausomybę. Del Kinijos persekiojimo ,nuo 1959 metu gyvena tremtyje.

 

Straipsnis parašytas rementis užsienio spauda.

 

Category: Category | 2 Comments »
Žymos: Bon religija, Budizmas, Dalai Lama, Himalajai, laidotuvės tibete, Penki TIbeto pratimai, šambala, Tibetas, tibetas XX a, tibeto sostinė, tikslas

Posted By admin on 2012-02-22

Himalajų druska susidarė prieš 500 milijonų metų išdžiūvus senosioms jūroms ir glūdi žemėje 300-600 m. gylyje, apsaugota nuo aplinkos poveikio.

Tai yra visiškai natūrali, neapdorota ir chemiškai nevalyta druska.  Joje yra apie 80 elementų, ne tik natrio chloridas, jodas ir vanduo, kaip įprastinėse stalo druskose.

Himalajų akmens druskoje, palyginus su kitomis akmens druskomis, yra gausu kalio ir mažai natrio, todėl ji nekenkia žmogaus sveikatai. Priešingai - (kartu su vandeniu) ji reguliuoja kraujo spaudimą, šalina toksinus, reguliuoja ląstelių ph ir vandens kiekį organizme, stiprina kaulus ir kvėpavimo sistemą, gerina miegą, energizuoja ir jaunina. Tai visiškai natūralus, neperdirbtas produktas, kurio poveikis iš esmės skiriasi nuo stipriai perdirbtų plačiai naudojamų analogų (panašiai kaip rafinuotas cukrus ir natūralūs cukrūs, balti miltai ir pilno grūdo nevalyti miltai, rafinuoti aliejai ir šalto spaudimo aliejai).
Himalajų druska turi taisyklingų kristalų struktūrą – tai lemia jos didelę energetinę vertę.

Kasdien maistui žmogus sunaudoja 4000-6000mg. Druskos. Įprastai tai chemiškai išvalyta stalo druska, nes visų druskų užterštumas siekia 80% ir daugiau. Himalajų druskos užteštumas nesiekia 1% .Taigi, ji švari kaip krištolas, giliai po Himalajais išsaugojus nepaprastas skonio savybes ir energetiką, turtingiausia natūraliais elementais. Himalajų druska naudojama kaip įprasta stalo druska. Geriausia ją berti ant jau paruošto maisto. Taip taupiau ir kiekvienas produktas „išskleidzia“ savo skonį. Dėl ypatingo šios druskos skonio ir sveikatinimo, ją naudoja geriausi Europos ir pasaulio restoranai ir sveiko maisto gamintojai. Kartą paragavęs Himalajų druskos, niekada nenorėsi kitos.

Himalajų druska rekomenduojama naudoti ne tik maistui, mineralinės druskos gėrimams (sūrymams), bet ir plauti akims, nosiai, pilti į vonią (balneoterapijai). Šiais atvejais ruošiamas 1% druskos tirpalas. Himalajų druskos vonia – detoksikuoja, jaunina, atpalaiduoja, stipriai drėkina odą, palankiai veikia esant odos problemoms - dermatitams, niežėjimui.

Sudėtis: 100% druska (NaCl 970 g/kg, Ca 2290 mg/kg, K 2140 mg/kg, Mg 998 mg/kg, Si 183 mg/kg, Sr 139 mg/kg, Fe 33,4 mg/kg, Br 10,6 mg/kg, Zn 4,46 mg/kg, Ba 1,66 mg/kg, Ti 1,65 mg/kg, Mn 1,52 mg/kg, P 1,49 mg/kg), natūrali, nerafinuota, be priedų.

Druską įsigyti galite čia: http://ayur.lt/prek%C4%97s/sveikas-maistas/himalaj%C5%B3-druska

Category: Category | 1 Comment »
Žymos: Himalajų druska, sveika druska

Posted By admin on 2012-02-19

 

MAŽASIS BUDA

 

 (1993) 140 min.
Little Buddha
Drama

Aktoriai: 

 Keanu Reeves ,Bridget Fonda , Chris Isaak ir kiti

Rezisierius  Bernardo Bertolucci

 

Mirus Tibeto Lamai Dorzei budistiniai vienuoliai leidžiasi į kelione ,jie ieško vaiko į kuri persikėlė Lamos siela .Jie randa tris kandidatus. Visus tris vaikus vienuoliai pasiima kartu. Rezultatas neįtikėtinas ir patiems vienuoliams…

 

 

 

 

 

Septyneri metai Tibete

 

1997 m , 3dalys

Režisierius: Jean- Jacques Annaud
Pagr. aktoriai:  Brad Pitt ,David Thewlis ,BD Wong
Žanras: Nuotykių, Drama

„Septyneri metai Tibete” Bradas Pittas vaidina realią asmenybę – vienišą ir egoistišką austrų alpinistą Heinrichą Harerį. Jis 1939- aisiais šturmavo Everestą, pateko į Tibetą, ir, vietoj planuotų keturių mėnesių, praleido ten septynerius metus, artimai susidraugaudamas su pačiu Dalai Lama. Įspūdingų vaizdų ir kvapą gniaužiančių momentų nestokojančiame filme vaidina ir Ingeborga Dapkūnaitė, kuriai atiteko B.Pitto žmonos vaidmuo.

 

 

Kundun

Jav , Drama,128 min., 1997 metai

Rezisierius Martin Scorsese

Vaidino: Tenzin Thuthob Tsarong, Gyurme Tethong ir kiti

 

Realus pasakojimas apie gyvenimą ir tragišką likimą Keturioliktojo Dalai Lamos, viena iš didžiausių mūsų laikų religinių veikėjų, ir dvasinio mokytojo.Vaikystės ir jaunystės kronika, pilnas rūpesčių dėl senovės tautos ateities, ryžtingos pastangos ginti teisę dėl Tibeto politinės ir religinės nepriklausomybės.

 

SAMSARA

2001 m., Vokietija, Prancuzija. Drama

Režisierius  Pan Nalin

 

Jaunas vienuolis, meditacijoj praleido daug laiko. Jo sugrįžimas į savo gimtąja vienuolyną ir Rinpočė padovanoja jį aukštu titulu … Manau, kad tai žinių ir budizmo studijų sėkmė, bet Tashi, vienuolis pasaulyje jau nebetelpa. Jis jau pavargęs nuo gilių meditacijų ir nepasaulietiško gyvenimo.Atsakes visų savo titulų galiausiai jis pasineria į aistrą ir ….

 

 

Milarepa

 

Tai filmas apie Tibeto jogą, poetą ir žmogų kuris turėjo daug nuveikti 

kad pasiektų nušvitimą dar šiame gyvenime…

Žiurėti filmą čia:

Category: Category | No Comments »
Žymos: Budistiniai filmai, Filmai apie Tibeta, Filmas Kundun, filmas Milarepa, Mazasis Buda, samsara filmas, Septynerim metai tibete

Posted By admin on 2012-02-13

Maždaug prieš 2500 metų, Indijoje gyveno žmogus vardu

Sidharta Gautama
. Nors jis užaugo karališkoje aplinkoje, apsuptas turtų ir komforto, tačiau pamatęs, kad žmonės ir kitos būtybės patiria kančias ir žaloja vienas kitą, kovodami už išlikimą, jis susirūpino kaip užtikrinti visų būtybių gerovę. Sidharta nuolat mąstė, kaip visos būtybės galėtų gyventi be kančių ir konfliktų.

Siekdamas išspręsti šį klausimą, jis atsisakė savo prabangaus princo gyvenimo ir pats leidosi ieškoti atsakymo. Šešerius metus jis ieškojo ir bandė įvairiais būdais įgyti suvokimą, kurio jis siekė. Kai Sidhartai buvo 35 metai, jo pasišventimas ir atkaklumas buvo apdovanoti.

Gautama suprato, kad visi reiškiniai pasaulyje yra tarpusavyje susiję ir sudaro tarpusavio paramos tinklą. Tarpusavio ryšiai šiame tinkle yra tokie platūs ir painūs, kad tariamas vieno objekto atsiskyrimas ir išsiskyrimas iš kitų yra ne toks realus, kaip gali atrodyti. Todėl, visos būtybės yra vienodai reikšmingos, nes jos visos atlieka savo nepakeičiamą vaidmenį begaliniame tarpusavio ryšių tinkle ir nėra tokių būtybių, kurios nusipelnytų ypatingo reikšmingumo.

Jis taip pat suprato, kad apgaulinga „nepriklausomo aš“ sąvoka vystosi ir stiprėjadėltarpusavio ryšių tarp visų dalykų nesuvokimo. Šio „nepriklausomo aš“ troškimas įsitvirtinti ir jo kova už išlikimątampajo paties kančių ir kančių, kurias jis sukelia kitiems, šaltiniu.

Gautama suprato, jog siekiant išsilaisvinti iš šios apgaulingos ir žalingos „atskiro aš“ idėjos, būtina pakeisti minčių ir elgesio įpročius, kurie sukelia atsiskyrimo ir skirtingumo iliuziją. Jis suprato, kad paprastas kitų būtybių bei daiktų vertinimo ir branginimo veiksmas padeda atkurti „aš“, susijusio su kitais jausmą, ir, tuo pačiu metu, padeda stiprinti esminės visų būtybių vienybės suvokimą. Tačiau jis taip pat suprato, kad atsiskyrimu ir skirtingumu pagrįsta elgsena yra tokia įprasta, kad reikia nemažai pastangų, norint ją tikrai įveikti. Nepaisant to, kad iššūkis buvo sunkus, jis aiškiai matė galimus kelius ir jų galutinius tikslus. Paprastai sakant, kuo daugiau gyvos būtybės prisiriša prie „atskiro aš“ sąvokos, tuo daugiau kyla kančių, sunaikinimų ir konfliktų. Iš kitos pusės, kuo daugiau gyvos būtybės siekia rūpintis kitomis gyvomis būtybėmis, tuo labiau jos gali sumažinti kančias ir aplinkos naikinimą. Jei tokios rūpinimosi pastangos bus nuolatinės ir nenutrūkstamos, tuomet vieną dieną iš tikrųjų bus galima pilnai patirti vienybę su visomis būtybėmis.

Sidharta Gautama pasiekė šį aukščiausią patyrimo lygį ir giliai suprato „priklausomos atsiradimo (kilmės)“ dėsnį, kuris apibūdina tarpusavio ryšių prigimtį ir jų veikimo būdą. Jis pamatė, kad „nepriklausomas aš“, nesusijęs su kitais, yra iliuzija ir kad ji sukelia kančias. Jis suprato, kad žmogus gali išsilaisvinti iš šios iliuzijos ir įveikti kančias, pakeisdamas savo mąstyseną ir elgesį. Tai pasiekęs, jis įgijo neribotą, visas būtybes apimančią užuojautą ir tapo žinomas kaip Šakjamuni (Šakjų genties išminčius), Buda, „Nubudęs“.

 

Category: Category | No Comments »
Žymos: Buda, Nubudęs, Sidharta Gautama

Posted By admin on 2012-02-11

Hitleris ir Šambala

 

Hitleris ir artimiausi jo aplinkos žmonės buvo įtikėję legenda apie Šambalą, šalį, kuri valdo stihijas ir tautas. Tačiau ta Šambala esanti anaiptol ne šviesos ir išminties karalystė,o juodųjų gaivalų Višpatija, blogio ir tamsos imperija. Hitlerį buvo užvaldžiusi idėja, jog sudarius sandorius su Šambalos vadovais ir aukojant jiems kruvinas žmoniu aukas galima ne tik nusipelnyti tamsos Viešpačių prielankumą, bet ir  užkariauti visą pasaulį.

Galima tvirtinti, kad Vokietijoje iš tikrųjų tikėjo kita “civilizacija”, labai besiskirianti nuo krikščioniškosios. Tai buvo savotiška stabmeldystė, kurioje pseudomokslinė “šiuolaikiška” terminologija organiškai susiliejo su viduramžių tikėjimais Slapta “Anenerbės” draugija, priklausanti SS ir studijavusi Tibeto magiją, valdė  daugiau, nei  – 50 mokslinių institutų. Galiausiai naciams rezultatų nedavė ir ypatingojo ypatingųjų “ariškų” bičių medaus ieškojimas Tibete, ir burtininkų bandymai pagreitinti superginklo, galinčio nugalėti pasaulį, sukūrimą

1931 metais Hitlerio asmeniniu astrologu-magu ir dvasiniu patarėju tapo vokiškai kalbančiose šalyse pagarsėjęs buvęs Vienos cirko artistas, “fakyras ir ugnies rijikas” Erikas Janas Hanusenas (tikrasis vardas – Heršas Šteinšneideris). Berlyne jis pasirodydavo kaip telepatas ir pranašautojas, didžiuliu tiražu (150 tūkstančių egzempliorių) leido astrologinį savaitraštį. Būtent jo puslapiuose Hanusenas Hitleriui ir jo šalininkams pranašavo atėjimą į valdžią. Po tokių “pranašysčių” Hanusenas greitai kilo karjeros laiptais: įstojo į šturmuotojų gretas, vienas universitetas jam suteikė okultinių mokslų profesoriaus vardą, pradėjo statyti “okultizmo rūmus”, užmezgė naudingas pažintis aukščiausiuose nacių partijos sluoksniuose, pradėjo daryti įtaką fiureriui. Tačiau aukščiausieji globėjai negalėjo jo apsaugoti nuo artimiausių Hitlerio aplinkos žmonių pavydo. 1933 metų rudenį Hanusenas buvo slapta nužudytas…

Jo, kaip Hitlerio asmeninio mago, vietą užėmė Karlas Kraftas, kuris per karą sudarinėjo Vermachto vadų horoskopus, vertė Nostradamo ketureilius, neva žadančius greitą Vokietijos pergalę. Tačiau Krafto taip pat laukė liūdnas likimas.Povienos astrologinės prognozės, kuri nepatiko generolui Romeliui, Kraftas buvo suimtas ir išsiųstas į koncentracijos stovyklą, kur 1944 metais mirė iš bado.

 

Category: Category | No Comments »
Žymos: hitleris ir sambala, hitleris is svastika

Posted By admin on 2012-02-07

Category: Category | No Comments »
Žymos: Ka gydo tibeto grybas?, Pieno grybas, Tibeto grybas, Tibeto pieno grybas

Posted By admin on 2012-02-04

 

Milarepa

Milarepa gimė vakarinėje provincijoje Tibeto netoli Nepalo sienos, dvidešimt penktą dieną, septintą mėnesį Vandens drakono metais (1052). Milarepa reiškia „Mila su baltu rūbu”  Jo tėvas mirė, kai jam buvo septyneri metai, ir šeimos turtas buvo paveldetas  godžių giminaičių, kurie blogai elgėsi su Milarepa ir jo motina. Jo motina  labai liūdėjo, ir kaip jos sūnus buvo pakankamai suaugę, ji išsiuntė jį išmokti juodosios magijos meno, kad jis galėtų atkeršyti už padarytą blogį giminaičiams.

Jaunuolis greitai įsisavino žalingus sugebėjimus. Tai sukėlė sumaištį savo kaime dėl daugelio žmonių mirties. Tačiau, jo mokytojas turėjo atgailauti dėl nedoraus savo mokinio ir išsiuntė Milarepa ieškoti ką nors, kas galėtų padėti neutralizuoti blogų veiksmų sukaupta jo magijos poveikį. Milarepa buvo studentas taip Njingmapos Lamos pavadintas Rongton. Jis buvo labia gabus mokinys, todėl pasiekė aukščiausią dvasinį lygį, ir patapo Didžiuoju Jogu.

Būdamas keturiasdešimt penkerių, jis pradėjo praktikuoti Drakar Taso (Baltosios uolos arklio danties) urve – „Milarepos urve”, taip pat tapo keliaujančiu mokytoju. Kadangi Milarepa maitinosi dilgelių arbata, jo oda įgavo žalsvą atspalvį, tad paveiksluose ir skulptūrose jis dažnai vaizduojamas žalsvos odos.

Pyenzhangling vienuolyne, kuris dar vadinamas Pelgye Ling Gompa, yra mažas Tibeto budistų vienuolynas mažame Zhonggang kaimelyje. Jis pašvęstas Milarepai. Pastatytas aplink urvą, kuriame kadais Milarepa gyveno. Kadais apgriauta vieta šiuo metu atstatyta ir papuošta Nepalo meistrų. Tai vienas iš daugelio su Milarepa siejamų urvų.

Milarepa yra daugelio dainų ir eilių autorius. Jose su ypatingu aiškumu ir grožiu atskleistos suvoktos dharmos  gelmės. Jis taip pat turėjo daug mokinių, įskaitant Rechung Dorje Drakpa (Ras – chung Rdo – rje Grags – pa), Gampopa (Sgam – po – pa) or Dhakpo Lhaje. Būtent Gampopa tapo jo dvasiniu sekėju, kuris tęsė jo mokymą ir tapo vienas iš pagrindinių Milarepos tradicijos mokytojų.

 

Category: Category | No Comments »
Žymos: Milarepa, Tibeto magas, Tibeto poetas

Posted By admin on 2012-02-03

Garsus skleidžia pats urvas. Ten, likus kokiems 500 m iki palaidojimo vietos vartų, jį ir įrašė Tibeto vienuolis. Pats urvas – tai didžiulis labirintas, kurio viename praėjime, vedančiame į aklavietę, yra gilus plyšys. Kaip tik ten vienuolis įrašė šį gaudimą. Dabar ten atvyko amerikiečių mokslininkų grupė. Galbūt todėl Kinijos valdžia urvą uždarė ir turistų nebeleidžia.

Šiame urve miega Tibeto šventieji. Pasakojama, kad Dievas Šiva pradeda giedoti savo mantrą, kviesdamas Dievus sugrįžti į žemę, bet mantra turi tris pakopas. Paskutinė – kai Šiva sutrimituos savo ragu, pranešdamas apie naujos epochos pradžią.

Category: Category | No Comments »
Žymos: Dievas Šiva, Garsus skleidžia pats urvas

Posted By admin on 2012-01-28

Dangaus laidotuvės

Tibetiečiai tiki reinkarnacija bei budizmo idėjomis apie besitęsiantį pomirtinį gyvenimą. Labai daug vykdoma religinių ceremonijų, susijusių su gimimu ir mirtimi. Daug ceremonijų kilusių iš senovinės bon religijos ritualų.
Išskirtinės apeigos Tibete yra „dangaus laidotuvės“, kurios vykdomos tam, kad mirusiojo žmogaus dvasia saugiai nukeliautų į dangų. Prieš laidotuves kūnas yra susukamas į baltą audeklą ir laikomas namuose daugiau nei 7 dienas. Per tą laiką Lamos gieda giesmes, kad sumažintų mirusiojo kančias už padarytas nuodėmes. Laidotuvių dieną atvyksta dangaus laidotuvių apeigų vykdytojai. Jie nuneša velionį į laidojimo žemę. Tuomet velionio kūnas įpjaunamas, kad pritrauktų grifus, kurie kūną suės. Likęs skeletas yra sudaužomas į gabaliukus, kad grifai galutinai juos suėstų. Tibetiečiai tiki, jog grifai gali nunešti mirusiojo kūno sielą į dangų. Tuo atveju, kai grifai neėda kūno, ar suryja tik pusę jo, yra tikima, jog tas žmogus būdamas gyvas padarė sunkių nuodėmių ir yra pasmerktas keliauti į pragarą. Jei grifai suryja kiekviena kūno gabalėlį ar bent jau didžiąją dalį, tuomet siela tęsia tyrą atgimimą.Žemėja laidojami tik tie kurių kūnus grifai  visiškai neėdė, arba turėjo didelių nuodėmių dar gyvenant čia žemėja.

 

 

 

 

 

 

Daugiau apie mirtį ir bardo būsenas:

Čia anglų kalba

Čia rusų kalba

 

 

Category: Category | No Comments »
Žymos: dangaus laidotuves, laidotuvės tibete, mirimas ir gimimas, tibtieciai tiki

Posted By admin on 2012-01-25

Šambala yra mistinis Tibeto miestas, minimas daugelyje legendų. Vienos legendos laiko Šambalą realiu miestu, kur saugomos slaptos
budistų doktrinos, kitos legendos teigia, kad miestas fiziškai neegzistuoja ir gali būti pasiekiamas tik minčių karalystėje.
Remiantis senovės Tibeto korteles, kurios bandė interpretuoti sovietų mokslininkai Kuznecovas ir Gumilevas ,Šambala šalyje iš tiesų egzistuoja.Yra taip pat spėliojimų, kad visą žmonijos  genofondą saugo miestas Šambala. Kita versija teigia, kad Šambala – tai proto vienybė su Dievu.  Suradus Šambalą ,žmogus pasiekia nušvitimą!

Category: Category | No Comments »
Žymos: mistinis Tibeto miestas

Posted By admin on 2012-01-25

 

 

Lhasa – Tibeto Sostinė. Tai istorinė Dalai Lamos būstinė ir Tibeto Budizmo  centras. 257,4 tūkst. gyventojų (2004 m.), 373 tūkst. Gyventojų (2009 m)

Miestas išsidėstęs Tibeto kalnyne, Bramaputros intako Džiču slėnyje, 3650 m aukštyje. Tai aukščiausia pasaulyje sostinė (tačiau kadangi Tibetas okupuotas, aukščiausia pasaulio sostinė oficialiai yra La Pasa.Lhasąsupa 5500 m aukščio kalnai. Daug gyventojų gyvena ne pačioje Lhasoje, bet jos apylinkėse. 87 % miesto gyventojų – tibetiečiai, yra kinų, kitų kalnų tautų gyventojų.

Svarbiausiu tibetiečių architektūros pavyzdžiu yra laikomi Potala rūmai (Lhasoje). 117 m aukščio ir 360 m pločio, buvusi Dalai Lamos rezidencija. Rūmus sudaro daugiau nei 1000 kambarių su Dalai Lamos portretais ir Budos statulomis. Rūmai yra padalinti į išorės Baltuosius rūmus, kuriuose yra administracinės patalpos ir vidinius Raudonuosius rūmus, kuriuose yra Lamos asamblėjos salė, koplytėlės, šventyklos ir milžiniška biblioteka su budistų šventaisiais raštais.

Yra nedidelių mašinų gamybos, cemento, stiklo, chemijos, odos, maisto pramonės įmonių. Amatai (kilimų, suvenyrų, religinių atributų gamyba). Lasa – svarbus prekybinis centras.

Lasa minima nuo I a. Ilgą laiką šiame slėnyje gyvavo pavienės gentys ir kunigaikštystės. Pasak legendos, Lasos miestą VII a. įkūrė karalius Songtsen Gampo. Netrukus Lasa tapo svarbiu Tibeto centru, miesto įtaka sparčiai augo. 641 m. pradėta Potalos rumų statyba. Palaipsniui miestas įgijo religinę reikšmę. Čia pradėjo kurtis vis daugiau vienuolynų ir šventyklų. 1641 m. Dalai Lamai V užkariavus Tibetą, Lasa tapo oficialia šalies sostine. Potalos rūmai rekonstruoti ir nuo to laiko tapo Dalai Lamos buveine.

Category: Category | No Comments »
Žymos: