Tibetas

Posted By admin on 2012-01-15

 

 

Tibeto istorija

Nors Tibeto valstybės istorija prasidėjo 127 metais prieš mūsų erą, įsigalėjus Jarlungų dinastijai, šalį pirmą kartą 7 mūsų eros amžiuje suvienijo karalius Songcenas Gampo ir jo įpėdiniai.

Nuo tada tris šimtmečius Tibetas buvo viena didžiausių Azijos galių, ką patvirtina ir įrašas, esantis Potalos rūmų kolonoje, bei to laikmečio Tangų dinastijos istorikai. Oficiali taikos sutartis tarp Kinijos ir Tibeto buvo pasirašyta 821–23 metais. Tarp dviejų šalių ji patvirtino demarkacijos liniją ir užtikrino, kad „tibetiečiai laimingai gyvens Tibete, o kinai – Kinijoje“.

Mongolų įtaka

Kuomet 13 amžiuje Čingischano vadovaujama mongolų imperija pasiekė Europą vakaruose ir Kiniją rytuose, Tibeto vadovai, priklausantys galingai Tibeto budizmo mokyklai Sakja, sudarė sutartį su mongolų valdovais norėdami išvengti Tibeto užkariavimo. Mainais į globą ir apsaugą Tibeto lamos pažadėjo politinę ištikimybę, palaiminimą bei dvasinius mokymus. Religiniai santykiai tapo tokie svarbūs, kad po kelių dešimtmečių užkariavęs Kiniją ir įkūręs Juan dinastiją Kublai chanas pakvietė Sakja lamą tapti savo imperijos mokytoju ir vyriausiuoju dvasininku.

Mongolų ir tibetiečių santykiai iki pat 20 amžiaus simbolizavo artimą tautinę, kultūrinę ir ypač religinę dviejų Centrinės Azijos tautų giminystę. Mongolų imperija buvo galinga imperija, ir kad ir kokie bebuvo jos valdovų bei tibetiečių santykiai, mongolai niekada Tibeto netapatino su Kinija ir nemėgino kaip nors jų sujungti.

Politinius ryšius su Juan imperatoriumi Tibetas nutraukė 1350 metais, kuomet Kinija dar nebuvo išsilaisvinusi nuo mongolų. Ir tik 18 amžiuje Tibetas vėl pradėjo justi kitų valstybių įtaką.

Santykiai su mandžiūrais, gurkais ir kaimynais britais

Tibetas su kinų Ming dinastija (1368–1644) neplėtojo jokių ryšių. Kita vertus, Dalai Lama, 1642 metais padedant Mongolijos globėjui tapęs aukščiausiuoju Tibeto valdovu, tęsė religinį bendradarbiavimą su Mandžiūrijos imperatoriais, kurie nukariavo Kiniją ir įkūrė Čing dinastiją (1644–1911). Dalai Lama sutiko tapti dvasiniu Mandžiūrijos imperatoriaus mokytoju ir priėmė pastarojo globą bei apsaugą. Tokius dvasininko ir globėjo santykius (Tibete žinomus čo-jen vardu) Dalai Lama palaikė ir su kai kuriais Mongolijos kunigaikščiais bei Tibeto kilmingaisiais. Tai buvo vieninteliai formalūs ryšiai, egzistavę tarp tibetiečių ir mandžiūrų Čind dinastijos valdymo metu. Toks bendravimas neturėjo jokios įtakos Tibeto nepriklausomybei.

Politine prasme kai kuriems galingiems Mandžiūrijos imperatoriams visgi pavyko daryti tam tikrą įtaką Tibetui. 1720–1792 metais imperatoriai Kangsi, Jong Džen ir Čianlong keturis kartus siuntė į Tibetą imperijos kariuomenę, kad apsaugotų Dalai Lamą ir tibetiečius nuo mongolų, gurkų ar nuslopintų vidinius neramumus. Tokie žygiai sudarė imperatoriams galimybę didinti savo įtaką Tibete. Jie siuntė savo atstovus į Tibeto sostinę Lhasą, kurie savo valdovų vardu sėkmingai darė įtaką Tibeto vyriausybės sprendimams, ypač santykiams su kitomis šalimis. Mandžiūrijos galios viršūnėje, kuri truko vos keletą dešimtmečių, situacija buvo gana panaši į supervalstybės ir satelito ar protektorato santykius. Jie tikrai buvo politiškai reikšmingi, tačiau stipresnė pusė nė kiek nemėgino kėsintis į silpnesnės valstybės nepriklausomybę. Tibetas niekada nebuvo prijungtas prie Mandžiūrijos imperijos, nekalbant jau apie Kiniją, ir pats sprendė svarbius užsienio politikos klausimus.

Mandžiūrijos įtaka netruko ilgai. Ji nieko negalėjo pakeisti, kai 1904 metais britai trumpam įsiveržė į Lhasą ir pasirašė su Tibeto vadovybe dvišalę sutartį – Lhasos konvenciją. Nepaisant prarastos įtakos, imperinės Kinijos vyriausybė ir toliau mėgino įsigalėti Tibete, ypač norėjo daryti įtaką Tibeto santykiams su kitomis šalimis. Kinų imperijos armija mėgino vėl įtvirtinti savo valdžią, kai 1910 metais įsiveržė į Tibetą ir okupavo Lhasą. Po 1911 metų Kinijos revoliucijos ir Mandžiūrijos imperijos žlugimo Kinijos kariuomenė pasidavė Tibeto armijai ir buvo grąžinta į tėvynę remiantis Kinijos ir Tibeto taikos sutartimi. Dalai Lama dar kartą patvirtino visišką Tibeto nepriklausomybę, paskelbė deklaraciją ir užmezgė diplomatinius ryšius su kitomis šalimis, įskaitant ir Mongoliją.

Tibetas XX amžiuje

Tibeto statusas pasitraukus Mandžiūrijos kariuomenei buvo gana aiškus. Bet kokie ryšiai, egzistavę tarp Dalai Lamos ir Čing dinastijos Mandžiūrijos imperatorių, išblėso žlugus šiai imperijai ir dinastijai. 1911–1950 metais Tibetui pavyko išvengti kitų šalių įtakos ir elgtis kaip visiškai nepriklausomai valstybei.

Diplomatinius ryšius Tibetas palaikė su Nepalu, Butanu, Britanija ir vėliau su nepriklausoma Indija. Santykiai su Kinija liko įtempti. Kinai telkė armiją prie Tibeto sienų ir primygtinai ragino Tibetą „prisijungti“ prie Kinijos respublikos bei skelbė pasauliui, kad, neva, tibetiečiai yra viena iš penkių Kinijos rasių.

Norėdami sumažinti įtampą tarp Kinijos ir Tibeto, britai 1913 metais Šimloje sušaukė trišalę konferenciją, kur vienodomis teisėmis susitiko trijų šalių atstovai. Britų delegacija priminė savo kolegoms kinams, kad Tibetas dalyvauja kaip visiškai nepriklausoma valstybė, nė kiek nepriklausanti nuo Kinijos. Konferencija nebuvo sėkminga, nes neišsprendė Kinijos ir Tibeto tarpusavio problemų. Nepaisant to, buvo svarbu, kad buvo atnaujinta britų ir tibetiečių draugystė, pasirašyta dvišalė prekybos ir sienų sutartys. Pasirašę jungtinę deklaraciją Didžioji Britanija ir Tibetas susitarė nepripažinti Kinijos suvereniteto ar kitų ypatingų jos teisių Tibete, kol ji nepasirašys Šimlos Konvencijos, kuria remiantis užtikrinamos Tibeto valstybės sienos, jos teritorinis vientisumas ir visiška autonomija. Kinija niekada nepasirašė Konvencijos, nors Jungtinė Deklaracija liko galioti.

Tibetas tarptautinius ryšius palaikė per diplomatines Britanijos, Kinijos, Nepalo ir Butano misijas Lhasoje, be to, siųsdamas savo delegacijas į kitas šalis. Kai Indija tapo nepriklausoma, Britanijos misiją Lhasoje pakeitė Indijos misija. Antrojo pasaulinio karo metais Tibetas išliko neutralus, nežiūrint Jungtinių Valstijų, Didžiosios Britanijos ir Kinijos spaudimo leisti gabenti krovinius per Tibetą.

Tibetas niekada intensyviai nebendravo su kitomis šalimis, tačiau buvę Tibeto partneriai elgėsi su juo kaip su bet kuria suverenia valstybe. Tarptautinis jo statusas nė kiek nesiskyrė, sakykime, nuo Nepalo. Kai Nepalas 1949 metais pasiprašė priimamas į Jungtines Tautas, vieną iš privalumų paminėjo sutartį ir diplomatinius ryšius su Tibetu, norėdamas pademonstruoti savo kaip valstybės brandą.

Įsiveržimas į Tibetą

Lemtinis Tibeto istorijos taškas buvo 1949 metai, kuomet Kinijos liaudies išlaisvinimo armija pirmą kartą įžengė į Tibetą. Nugalėjusi nedidelę Tibeto armiją ir okupavusi pusę šalies, Kinijos vyriausybė Tibeto vyriausybei 1951 metų gegužę primetė vadinamąjį „17 punktų sutartį taikiam Tibeto išlaisvinimui“. Ji buvo pasirašyta per prievartą, todėl nebuvo teisėta tarptautinės teisės požiūriu. 40 tūkstančių kareivių kariuomenė, Lhasos okupacijos ir visiško šalies sunaikinimo baimė paliko tibetiečius be jokio pasirinkimo.

Pasipriešinimas kinams augo, ypač Rytų Tibete, tačiau didėjo ir Kinijos represijos, įskaitant religinių pastatų griovimą ir vienuolių bei kitų valstybės veikėjų įkalinimą. 1959 metais populiarus sukilimas Lhasoje virto masinėmis demonstracijomis. Tuo metu Kinija žiauriai numalšino sukilimą. Vien Lhasos regione buvo nužudyta apie 87 tūkstančiai tibetiečių, o Dalai Lama pabėgo į Indiją, kur iki dabar vadovauja Tibeto vyriausybei tremtyje, Dharamsaloje. 1963 metais Dalai Lama paskelbė demokratinio Tibeto konstituciją. Ją žymiu mastu sėkmingai realizavo Tibeto vyriausybė tremtyje.

Tuo tarpu Kinijos valdžios vykdomi Tibeto dvasininkų persekiojimai, nuolatiniai žmogaus teisių pažeidimai ir masinis religinių bei istorinių pastatų naikinimas nepalaužė tibetiečių troškimo priešintis savo tapatybės naikinimui. Dėl kinų okupacijos žuvo apie 1,2 milijono tibetiečių (daugiau kaip viena šeštoji visų gyventojų). Laimei, nauja tibetiečių karta yra ne mažiau ryžtinga susigrąžinti šalies nepriklausomybę, kaip ir senesnieji Tibeto gyventojai.

Religijos

Tibeto budizmas, Bon, induizmas

Budizmas – pasaulinė religija, atsiradusi šiaurės Indijoje I tūkstantmečio pr. m. e. viduryje, vėliau išplitusi Pietryčių bei Centrinėje Azijoje ir Tolimuosiuose Rytuose. Budizmo pradininku laikomas Sidharta Gautama (apie 560-480 m. pr. m. e.), gavęs Budos (Buddha sanskrito kalba reiškia „atbudęs, praregėjęs, nušvitęs“) vardą. Tai istorinis (pagal kai kuriuos šaltinius – pusiau legendinis) indų princas, laisva valia išsižadėjęs karališkųjų rūmų prabangos.

 

Budos mokymas propaguoja žmogaus tobulėjimą ir moko, kad žmogus pats kuria savo likimą. Budistinis mąstymas nepripažįsta vieno asmens garbinimo – žmogaus ar dievo. Budizmo esmė – tikėjimas, kad atbusti, arba nušvisti, gali bet kuris žmogus, kuris vis besikartojančių atgimimų (Samsara) tėkmėje vadovausis Budos pavyzdžiu bei mokymu ir remsis savo asmeninėmis pastangomis. Budistų tikslas – atbusti pačiam ir padėti išsigelbėti iš skausmingų atgimimų visoms kitoms būtybėms; galutinis atbudimo (nušvitimo) tikslas – nirvana.

BON  (Bonas)– senoji Tibeto dvasinė tradicija, vyravusi Tibete prieš VII a. įsivyraujant budizmui.

 

Dalai Lama (g 1935) – Tibeto lyderis ir budizmo dvasinis vadovas. 1989 metais apdovanotas Nobelio premija. Aktyviai kovoja už Tibeto nepriklausomybę. Del Kinijos persekiojimo ,nuo 1959 metu gyvena tremtyje.

 

Straipsnis parašytas rementis užsienio spauda.

 

Category: Category | 2 Comments »
Žymos: Bon religija, Budizmas, Dalai Lama, Himalajai, laidotuvės tibete, Penki TIbeto pratimai, šambala, Tibetas, tibetas XX a, tibeto sostinė, tikslas

Posted By admin on 2012-10-27

Kaip išlikti sveikiems: Tibeto gydytojo T. Wangpo patarimai

 

Pasak T. Wangpo, žmogaus sveikata priklauso nuo trijų esminių elementų, kuriuos tibetiečiai vadina vėju, tulžimi ir gleivėmis. Jeigu organizme pažeidžiama jų pusiausvyra, savijauta pablogėja.

Gyd. Tenzinas Wangpo gimė Tibete ir medicinos paslapčių mokėsi iš savo tėvo ir senelio, kurie taip pat buvo gydytojai. Dešimties metų amžiaus buvo išsiųstas mokytis pas gydytoją lamą Trogavą Rinpoche. Vėliau 7 metus studijavo Tibeto medicinos institute Indijoje, o jį baigęs tapo Tibeto medicinos klinikos Nepale pagrindiniu gydytoju.

Kaip išlikti sveikiems: Tibeto gydytojo T. Wangpo patarimai

Pasak T. Wangpo, žmogaus sveikata priklauso nuo trijų esminių elementų, kuriuos tibetiečiai vadina vėju, tulžimi ir gleivėmis. Jeigu organizme pažeidžiama jų pusiausvyra, savijauta pablogėja.

Gyd. Tenzinas Wangpo gimė Tibete ir medicinos paslapčių mokėsi iš savo tėvo ir senelio, kurie taip pat buvo gydytojai. Dešimties metų amžiaus buvo išsiųstas mokytis pas gydytoją lamą Trogavą Rinpoche. Vėliau 7 metus studijavo Tibeto medicinos institute Indijoje, o jį baigęs tapo Tibeto medicinos klinikos Nepale pagrindiniu gydytoju.

Apie tris sveikatos elementus

“Vėjas persmelkia visą mūsų organizmą, jį galima vadinti visų kitų elementų vadovu, jo judesiai valdo jų darbą, – sako gydytojas. – Nuo vėjo priklauso oro plaučiuose cirkuliacija, kraujo

tekėjimas, širdies darbas, maisto judėjimas virškinant ir energijos tekėjimas.”

“Vėjo žmonės” (tie, kurių organizme jis labai aktyvus) išsiskiria dideliu emocingumu. Nerimas, pyktis, per didelė smegenų apkrova, begalinis televizoriaus žiūrėjimas, nesibaigiantys telefono pokalbiai, nemokėjimas atsiriboti nuo problemų, per dažnas seksas, ilgos pertraukos tarp valgymų, nepakankamas maitinimasis, – visa tai sukelia vėjo disbalansą. Pirmieji simptomai yra galvos svaigimas, triukšmas ausyse, įžeidumas, blogas miegas, dažnai chaotiški sapnai, klajojantys skausmai, užmaršumas, šaltkrėtis. Burnoje – sausumas, liežuvis – gruoblėtas ir raudonas, šlapimas – melsvos spalvos. Pradinėje stadijoje pusiausvyrą galima atkurti savarankiškai. Tam reikia į racioną įtraukti mėsą, saldų rieboką maistą, atsisakyti stiprios arbatos, kavos, anksčiau gultis ir gerai išsimiegoti. Vėjo disbalansas sukelia širdies ir kraujagyslių ligas, išsekina organizmo jėgas ir greitina senėjimą.

Antrasis elementas – tulžis. Ji valdo kepenis, šlapimo pūslę, palaiko kūno temperatūrą. “Jeigu jūsų kojos ir rankos karštos, kūnas persmelktas malonaus šilumos pojūčio – tai rodo, kad tulžis jūsų organizme subalansuota ir jums negresia plaučių, kepenų, šlapimo pūslės ir žarnyno ligos”, – sako T. Wangpo. O pažeidžia jį alkoholis, riebalai, mėsa, rūgštūs, aštrūs, kartūs produktai, labai karštas maistas, sunkus fizinis darbas, nevėdintos patalpos, miegojimas dieną, pyktis, nervinė įtampa. Kai tulžies pusiausvyra sutrinka, žmogus jaučia didelį karštį, prakaituoja, jo akys parausta arba pagelsta, burnoje jaučia kartų arba rūgštų skonį; pulsas padažnėja, šlapimas įgauna rausvą atspalvį ir aštrų kvapą.

Normalizuoti tulžiai daktaras Wangpo rekomenduoja visą dieną dažnai gerti vandenį, bet nedidelėmis porcijomis; valgyti lengvą, neriebų maistą, nemiegoti dieną, bet pasėdėti ramiai kurioje nors akį džiuginančioje vietoje (“Tulžies žmogui” dieną reikia būtent pasėdėti, o ne pagulėti). Esant tulžies disbalansui labiau reikalinga vėsuma, bet ne šaltis ir ne karštis, o per didelis fizinis aktyvumas – kenkia.

Trečiasis elementas – gleivės. Jos valdo skrandžio, blužnies ir inkstų darbą. Sutrikimo simptomai: kūno, ypač kojų atšalimas, virškinimo pablogėjimas, pulsas lėtas ir silpnas, šlapimas balsvas, miego trukmė pailgėja, rytais sunku keltis; žmogus ima priaugti svorio. Tai pirmieji požymiai to, ką tibetiečiai vadina “šalčio ligomis”. Gleivių disbalansas kelia šlapimo pūslės, prostatos, ginekologinių ligų, auglių susidarymo pavojų. Prie tulžies disbalanso veda depresyvi būklė, per mažas fizinis aktyvumas, dažnas šalto maisto, pieno produktų, baltos duonos, bulvių, žalio arba blogai išvirto maisto valgymas.

Daktaras Wangpo pataria: valgykite šiltą maistą, darykite mankštą, daugiau vaikščiokite. Kūną laikykite šiltai, stenkitės atrasti kuo daugiau priežasčių teigiamoms emocijoms, bendraukite su jums maloniais žmonėmis.

Mokslas apie tris elementus sudėtingas, ir viename straipsnyje jo nenupasakosi. Dažnai žmonėms sutrinka ne vieno, o iškart dviejų ar net trijų elementų pusiausvyra. Su tokiu dideliu disbalansu žmogui pačiam susitvarkyti sunku, todėl reikia kreiptis į gydytoją.

Apie skonius

Tibeto medicina skiria 46 650 skonių. Šeši iš jų yra pagrindiniai: saldus, rūgštus, sūrus, kartus, aštrus ir sutraukiantis. Vieno iš šių skonių dominavimas mūsų kasdieniame racione, pagal tibetiečius, gali kūnui padaryti žalos.

Dr. Wangpo sako, jog saldus maistas didina apetitą, teikia jėgų, yra naudingas vaikams, seneliams, liesiems, nusilpusiems žmonėms ir tiems, kurių silpni plaučiai ir gerklė. Jis padeda organizmui gydytis žaizdas, valytis nuodus; suteikia plaukams blizgesio; gydo vėjo ir tulžies ligas. Tačiau jo perteklius trikdo gleivių pusiausvyrą ir kelia su tuo susijusių ligų pavojų.

Rūgštumas sukelia dantų atšipimą, didina seilėtekį. Suteikia kūnui šilumos, gerina kraują, kelia apetitą, šalina įtampą, stresą, ypač moterims, gerina virškinimą. Nesaikingas rūgštumas trikdo šlapimo pūslės darbą, blogina kraują, sukelia galvos svaigimą, raumenų suglebimą, odos niežulį, spuogus, bėrimus.

Sūrumas didina vidinį karštį, apetitą, aktyvina virškinimą, normalizuoja tulžį, šalina pykinimą. Esant pertekliui randasi raukšlės, krenta ir žyla plaukai, mažėja jėgų, kyla pavojus susirgti kraujo liga.

Kartumas skatina tulžies pūslės darbą, šalina parazitus iš skrandžio, stabdo vėmimą, viduriavimą, gydo virškinamojo trakto ligas. Perteklius “šaldo” organizmą, trikdo vėjo ir gleivių balansą, o tai gresia organizmo išsekimu, širdies ir kraujagyslių, virškinamojo trakto ligomis.

Aštrus skonis gydo žaizdas, teikia šilumos, gerina virškinimą, apetitą, “džiovina” kūno gleives ir valo skrandį. Perteklius sukelia drebulį, stuburo, juosmens skausmus, blogina šlapimo sistemos veiklą, mažina tonusą.

Sutraukiantis skonis gerina kraują, gerai veikia tulžį, gydo žaizdas.Dėlpertekliaus randasi daug gleivių organizme, o tai veda į “šalčio ligas”: prostatitą, cistitą, kepenų veiklos sutrikimą ir t. t.

 

Parengta pagal: „Vakarų ekspresas” ,Parengė Vaiva Vaidilaitė

Apie tris sveikatos elementus

“Vėjas persmelkia visą mūsų organizmą, jį galima vadinti visų kitų elementų vadovu, jo judesiai valdo jų darbą, – sako gydytojas. – Nuo vėjo priklauso oro plaučiuose cirkuliacija, kraujo

tekėjimas, širdies darbas, maisto judėjimas virškinant ir energijos tekėjimas.”

“Vėjo žmonės” (tie, kurių organizme jis labai aktyvus) išsiskiria dideliu emocingumu. Nerimas, pyktis, per didelė smegenų apkrova, begalinis televizoriaus žiūrėjimas, nesibaigiantys telefono pokalbiai, nemokėjimas atsiriboti nuo problemų, per dažnas seksas, ilgos pertraukos tarp valgymų, nepakankamas maitinimasis, – visa tai sukelia vėjo disbalansą. Pirmieji simptomai yra galvos svaigimas, triukšmas ausyse, įžeidumas, blogas miegas, dažnai chaotiški sapnai, klajojantys skausmai, užmaršumas, šaltkrėtis. Burnoje – sausumas, liežuvis – gruoblėtas ir raudonas, šlapimas – melsvos spalvos. Pradinėje stadijoje pusiausvyrą galima atkurti savarankiškai. Tam reikia į racioną įtraukti mėsą, saldų rieboką maistą, atsisakyti stiprios arbatos, kavos, anksčiau gultis ir gerai išsimiegoti. Vėjo disbalansas sukelia širdies ir kraujagyslių ligas, išsekina organizmo jėgas ir greitina senėjimą.

Antrasis elementas – tulžis. Ji valdo kepenis, šlapimo pūslę, palaiko kūno temperatūrą. “Jeigu jūsų kojos ir rankos karštos, kūnas persmelktas malonaus šilumos pojūčio – tai rodo, kad tulžis jūsų organizme subalansuota ir jums negresia plaučių, kepenų, šlapimo pūslės ir žarnyno ligos”, – sako T. Wangpo. O pažeidžia jį alkoholis, riebalai, mėsa, rūgštūs, aštrūs, kartūs produktai, labai karštas maistas, sunkus fizinis darbas, nevėdintos patalpos, miegojimas dieną, pyktis, nervinė įtampa. Kai tulžies pusiausvyra sutrinka, žmogus jaučia didelį karštį, prakaituoja, jo akys parausta arba pagelsta, burnoje jaučia kartų arba rūgštų skonį; pulsas padažnėja, šlapimas įgauna rausvą atspalvį ir aštrų kvapą.

Normalizuoti tulžiai daktaras Wangpo rekomenduoja visą dieną dažnai gerti vandenį, bet nedidelėmis porcijomis; valgyti lengvą, neriebų maistą, nemiegoti dieną, bet pasėdėti ramiai kurioje nors akį džiuginančioje vietoje (“Tulžies žmogui” dieną reikia būtent pasėdėti, o ne pagulėti). Esant tulžies disbalansui labiau reikalinga vėsuma, bet ne šaltis ir ne karštis, o per didelis fizinis aktyvumas – kenkia.

Trečiasis elementas – gleivės. Jos valdo skrandžio, blužnies ir inkstų darbą. Sutrikimo simptomai: kūno, ypač kojų atšalimas, virškinimo pablogėjimas, pulsas lėtas ir silpnas, šlapimas balsvas, miego trukmė pailgėja, rytais sunku keltis; žmogus ima priaugti svorio. Tai pirmieji požymiai to, ką tibetiečiai vadina “šalčio ligomis”. Gleivių disbalansas kelia šlapimo pūslės, prostatos, ginekologinių ligų, auglių susidarymo pavojų. Prie tulžies disbalanso veda depresyvi būklė, per mažas fizinis aktyvumas, dažnas šalto maisto, pieno produktų, baltos duonos, bulvių, žalio arba blogai išvirto maisto valgymas.

Daktaras Wangpo pataria: valgykite šiltą maistą, darykite mankštą, daugiau vaikščiokite. Kūną laikykite šiltai, stenkitės atrasti kuo daugiau priežasčių teigiamoms emocijoms, bendraukite su jums maloniais žmonėmis.

Mokslas apie tris elementus sudėtingas, ir viename straipsnyje jo nenupasakosi. Dažnai žmonėms sutrinka ne vieno, o iškart dviejų ar net trijų elementų pusiausvyra. Su tokiu dideliu disbalansu žmogui pačiam susitvarkyti sunku, todėl reikia kreiptis į gydytoją.

Apie skonius

Tibeto medicina skiria 46 650 skonių. Šeši iš jų yra pagrindiniai: saldus, rūgštus, sūrus, kartus, aštrus ir sutraukiantis. Vieno iš šių skonių dominavimas mūsų kasdieniame racione, pagal tibetiečius, gali kūnui padaryti žalos.

Dr. Wangpo sako, jog saldus maistas didina apetitą, teikia jėgų, yra naudingas vaikams, seneliams, liesiems, nusilpusiems žmonėms ir tiems, kurių silpni plaučiai ir gerklė. Jis padeda organizmui gydytis žaizdas, valytis nuodus; suteikia plaukams blizgesio; gydo vėjo ir tulžies ligas. Tačiau jo perteklius trikdo gleivių pusiausvyrą ir kelia su tuo susijusių ligų pavojų.

Rūgštumas sukelia dantų atšipimą, didina seilėtekį. Suteikia kūnui šilumos, gerina kraują, kelia apetitą, šalina įtampą, stresą, ypač moterims, gerina virškinimą. Nesaikingas rūgštumas trikdo šlapimo pūslės darbą, blogina kraują, sukelia galvos svaigimą, raumenų suglebimą, odos niežulį, spuogus, bėrimus.

Sūrumas didina vidinį karštį, apetitą, aktyvina virškinimą, normalizuoja tulžį, šalina pykinimą. Esant pertekliui randasi raukšlės, krenta ir žyla plaukai, mažėja jėgų, kyla pavojus susirgti kraujo liga.

Kartumas skatina tulžies pūslės darbą, šalina parazitus iš skrandžio, stabdo vėmimą, viduriavimą, gydo virškinamojo trakto ligas. Perteklius “šaldo” organizmą, trikdo vėjo ir gleivių balansą, o tai gresia organizmo išsekimu, širdies ir kraujagyslių, virškinamojo trakto ligomis.

Aštrus skonis gydo žaizdas, teikia šilumos, gerina virškinimą, apetitą, “džiovina” kūno gleives ir valo skrandį. Perteklius sukelia drebulį, stuburo, juosmens skausmus, blogina šlapimo sistemos veiklą, mažina tonusą.

Sutraukiantis skonis gerina kraują, gerai veikia tulžį, gydo žaizdas.Dėlpertekliaus randasi daug gleivių organizme, o tai veda į “šalčio ligas”: prostatitą, cistitą, kepenų veiklos sutrikimą ir t. t.

 

Parengta pagal: „Vakarų ekspresas” ,Parengė Vaiva Vaidilaitė

Category: Category | Komentarai negalimi
Žymos:

Posted By admin on 2012-07-15

 

Visi sąlygoti patyrimai gali būti palyginti su sapnais. Išorinis juslėmis patiriamas pasaulis, kuris atrodo toks tikras ir tvirtas, yra sudarytas iš smulkiausių dalelių, kurios gali būti dalijamos į dar smulkesnes, kol visiškai išnyksta. Šiuo sapnu nuolat dalijamės su kitais, jis apima mūsų kūną, kalbą bei protą. Tai, ką patiriame naktį yra tik protą apimantis asmeninis sapnas.

Buda išorinį ir vidinį pasaulius lygino su sapnais todėl, kad juose nėra nieko pastovaus. Visi protiniai ir fiziniai reiškiniai atsiranda, keičiasi ir vėl išnyksta. Nuotaika, išsilavinimas, auklėjimas ir gyvenimo aplinka nuspalvina žmogaus požiūrį. Be to, mes patiriame tik mūsų pojūčius pasiekiančias vibracijas, todėl nesuvokiame kaip viskas yra iš tiesų. Pavyzdžiui, jeigu jaučiamės laimingi, viskas atrodo gražu ir malonu, o nepasitenkinimo būsenose – viskas bjauru ir sunku. Mūsų suvokimą sąlygoja ir išorinės sąlygos, ir besikeičiančios proto būsenos.

Sapnų būsenoje slypi tam tikra išmintis, sapnuodami aiškiau suvokiame iliuzinę reiškinių prigimtį. Lengvumas, su kuriuo sapne gauname ar prarandame milijoną arba galime bet kur nukeliauti, iš tiesų atskleidžia gilią proto prigimties pažinimo išmintį.

Jeigu sapno metu suvokiame, kad sapnuojame – galime paskleisti spindintį aiškumą į praeitį ir ateitį, ir taip pasiekti nušvitimą. Tačiau sapno potyris dienos metu dažniausiai nebeišlaikomas, jis pamirštamas vos pabudus. Svarbu yra tai, kad išmokę valdyti savo sapnus, galime išmokti valdyti savo mirtį. Mirties metu ilsintis skaidrioje proto esmėje, galimybė nušvisti yra didžiausia. Tai yra tiesioginis budistinių meditacijų tikslas, jos sukuria gebėjimą pasilikti proto esmėje – atvirame sąmoningume.

pagal: Deimantinio kelio Budizmas

 

Apie meditacijas sapnų metu … Jos turi du tikslus. Sapno metu galima išgyventi ar patirti mirimo procesą, įvairias jo stadijas ir pažinti jį lydinčius ženklus, nes vyksta panašus sąmonės elementų skaidymasis. Tačiau esminis meditacijos sapnuojant tikslas – sapnuojant išmokti patirti subtiliausią sąmonės būseną, budistų vadinama Vaiskiąja Šviesa. Praktikuotojas turi sugebėti sapno metu suvokti, jog tai sapnas. Naudojami du metodai. Pirmasis yra pranos joga – energijos kanalų lavinimas. Jis pakankamai sudėtingas ir pradedančiųjų sunkiai įvykdomas. Kitas metodas – tai išsiugdyti ypatingą ryžtą ar valią, padėsiančią sapną suprasti kaip sapną. Sapnų meditacijos taip pat susijusios su ypatinga dieta, kasdieniu elgesiu ir daugeliu kitų dalykų.

pagal  Dalai Lama XIV

Category: Category | Komentarai negalimi
Žymos: budizmas ir sapnai, iliuzija ir sapnai, kontrolė sapne, lucid dream, sapnai, sapnas ir meditacija

Posted By admin on 2012-06-08

Kaip  apsisaugoti nuo peršalimo ligų? Kartą per penkerius metus tibetiečiai vartoja pagal senovės receptą pasigamintą spiritinį česnako antpilą – ir jokio peršalimo! Paimkite 350 gramų šviežio česnako, skilteles nulupkite. Greitai ir kruopščiai sugrūskite grūstuvu medinėje arba varinėje grūstuvėje. Ir palikite 30 min. kambario temperatūros patalpoje. Po to iš apačios, kur daugiau sulčių, paimkite 250 g masės ir sudėkite į žalio stiklo butelį (galima nuo šampano). Ten pat įpilkite 200 g 96 proc. spirito. Butelį gerai užkimškite ir laikykite tamsioje šaltoje vietoje. Po 10 dienų masę iškoškite pro tankų audinį ir nuspauskite. Nufiltruotą skystį supilkite į tą patį butelį ir palaikykite dar tris dienas. Gerkite antpilą, įlašinę į 50 g pieno, 20 – 30 min. prieš valgį tris kartus per dieną. Pirmą dieną užteks vieno lašo, antrą – dviejų; taip kasdien po lašą pridėdami gerkite iki 11 dienos (11 lašų), po to kasdien po lašą mažinkite. Kartokite kursą kas penkerius metus.

 

 

Dėl recepto šalutinio poveikio butina pasitarti su šeimos gydytoju!

 

 

Straipsnis parengtas pagal užsienio spaudą, parengė     www.tibetas.lt

Category: Category | Komentarai negalimi
Žymos: česnakinis receptas, Česnako receptas, Česnako receptas tibetietiškai, Kaip apsisaugo nuo peršalimo ligų?, Peršalimas, Tibeto receptas

Posted By admin on 2012-06-06

Eurpiečiams Tibeto virtuvė tai kažkas naujo ir egzotiško.
Budizmas, kaip religija, nėra tokia griežta kaip Musulmonų, kuriems draudžiama valgyti kiaulieną – valgyti galima viską. Tibetiečiai nepiknaudžiauja “skanumynais”, jų virtuvė yra harmoninga ir subalancuota. Jie naudoja daug daržovių ir mėsos.
Labiausiai mėgiamos daržovės yra saldžiosios paprikos, morkos, ivairiu rūšių kopūstai, kukurūzai, špinatai.

Kitas maisto produktas yra mėsa, kurią tibetiečiai dažniausiai džiovina. Jako mėsa ir aviena žiemos metu yra supjaustoma ilgomis juostomis ir džiovinama apskritose olose arba aruoduose, apdėtuose akmenimis. Džiovinta jako mėsa ir aviena išlieka tinkama vartoti ilgesnį laiko tarpą, nes mėsoje esančios bakterijos žūsta džiovinant mėsą per žiemos šalčius. Džiovintą mėsą taip pat patogu susidėti keliaujant. Krūtinės ir šonkauliukai yra patiekiami svečiams, o baltų avių uodegos yra pateikiamos garbės svečiams. Taip pat yra dar vienas populiarus jako mėsos patiekalas, kurio paruošimo būdas yra ypatingas: išvirta mėsa supjaustoma gabaleliais, pagardinama svogūnais, pomidorais, imbieru, apkepama ir patiekiama į stalą su duona arba lapša. Tibete yra keturių skirtingų rūšių dešrelių: kraujo, mėsos, miltų ir kepenų..
Tibetiečiai nevalgo vaisių ir saldumynų, vienintelis nacionalinis desertas yra krūmokšnio uogos su medumi.
Žuvis ir jūros gėrybės Tibete nėra populiaros.
Alkoholis Tibete vartojamas itin retai, kadangi tai nesuderinama su religinėmis apeigomis. Tradicinis alkoholinis gėrimas yra ryžių vynas, vadinamas Čangu, kurio stiprumas apie 5% alk. Šis vynas gaminamas iš ryžių su prieskoniais. Vynas brandinamas apie savaitę, dar keletą savaičių palaikomas iki vartojimo. Vasarą, kada karšta, vynas geriamas šaltas, šaltu oru ir žiemą patiekiamas karštas.

Pagrindinis valgis yra tsampa, kuris yra vartojamas kasdien. Tsampa yra daroma iš skrudintų ir nelukštentų miežių, sumaltų rankiniais malūnais į labai smulkius miltus, kurie yra sumaišomi su trupučiu arbatos ir tada daromos bandelės kurios valgomos paimant juos pirštais. Taip pat į šias bandeles gali būti įdėta sviesto, varškės ar cukraus. Tibetiečiai valgo tsampa su daug kitų patiekalų ir bet kokiu metu, taip pat šį valgį nešiojasi keliautojai.
Pagrindinis tibetiečių gėrimas yra arbata. Yra trys būdai pagaminti arbatą: paprasta arbata, arbata su pienu ir arbata su sviestu. Tibete vartojamos arbatos lapeliai yra auginami kitose Kinijos provincijose, pavyzdžiui, tou arbata iš Junnano, ta arbata iš Sičuano. Tibetiečiai turi tam tikrus arbatos gaminimo ir gėrimo papročius. Arbata su pienu yra gaminama taip: verdanti juoda arbata yra

perkošiama ir perpilama į maišytuvą, tada įdedama šviežio pieno ir cukraus, stipriai suplakus arbata pakinta į rausvai baltą gėrimą. Kita populiari arbatos rūšis vadinama pocha ji gaminama tokiu būdu: arbata yra perkošiama ir išpilama į maišytuvą, kur įdedama druskos, pelenų ir sviesto, viskas yra stipriai suplakama, arbata yra rausvai baltos spalvos su storu bei tirštu riebalų sluoksniu.

Kiti patiekalai yra momo (tibetiečių koldūnai), thenthuk (tibetiečių makaronai), tukpa – makaronų sriuba su mėsa arba daržovemis, jako liežuvis ir kiti
Išmokti ruošti Tibeto maistą gali kiekvienas žmogus, tačiau to nemoko jokia mokykla. Nėra net knygų, kurios mokytų kaip nepriekaištingai pagaminti valgius. Virėjo įgūdžiai paprastai perduodama iš kartos į kartą su visomis maisto gaminimo paslaptimis.

 

Category: Category | Komentarai negalimi
Žymos: maistas Tibete, Tibeto maistas, Tibeto receptai, Tibeto valgiai, Tibeto virtuvė

Posted By admin on 2012-06-06

Širdies sūtra

Koks reiškinių ir tuštumos santykis? Šiai svarbiai temai skirtas tekstas apie išminties tobulybę vadinamas Širdies sūtra, kuri kasdien skaitoma ir medituojama budizmo Didžiosios Važiuoklės šalyse: Tibete, Kinijoje, Japonijoje, Korėjoje, Mongolijoje, Vietname… Tai glaustas, esminis Budos įkvėptas pamokymas apie išmintį, reikalingą, kad būtų su šaknimis išrautos visos problemos ir – derinant ją su nesavanaudiška paskata bei gailestingais darbais – pasiekta Budos visažinystė. Štai visa Širdies sūtra:

Šlovė pergalingajai išminties tobulybei!

Girdėjau tokį pasakojimą:
Kartą Bhagavanas (Buda), apsuptas didžiulės vienuolių bendruomenės ir bodhisatvų būrio, sėdėjo ant Grifų kalno prie Radžagrihos miesto. Jis pasinėrė į meditacinį susitelkimą, vadinamą “Gelmės suvokimu”. Tuo metu taurusis bodhisatva mahasatva Avalokitešvara budriai praktikavo giliąją tobulybę ir įžvelgė, jog penki junginiai ir tušti, be savo esaties.

Tada, Budos įkvėptas, garbusis Šariputra paklausė tauriojo bodhisatvo mahasatvos Avalokitešvaros:

- Kaip turi lavintis kilmingos šeimos sūnus ar duktė, kuri nori praktikuoti giliąją išminties tobulybę?

Taurusis bodhisatva mahasatva Avolokitešvara atsakė garbiajam Šariputrai:

- Šariputra! Kilmingos šeimos sūnus ar duktė, kuri nori praktikuoti giliąją išminties tobulybę, tegul įžvalgiai gilinasi į štai ką: penki junginiai yra tušti, be savo esaties. Forma yra Tuštuma. Tuštuma yra forma. Forma neatskiriama nuo Tuštumos. Tuštuma neatskiriama nuo formos. Taip ir jutimai, skiriančios mintys, paskatos bei sąmonė yra tušti.

Taigi, Šariputra, visi reiškiniai tušti. Jie neturi prigimtinių požymių. Neatsiranda ir neišnyksta. Nėra nei sutepti, nei tyri. Jie nei mažėja, nei didėja. Todėl, Šariputra, Tuštumoje nėra nei formų, nei jutimų, nei skiriančių minčių, nei paskatų, nei sąmonės. Nėra nei akių, nei ausų, nei nosies, nei liežuvio, nei kūno, nei proto. Nėra nei pavidalų, nei garsų, nei kvapų, nei skonių, nei liečiamų [paviršių], nei [suvokiamų] reiškinių. Nėra regos bei kitų elementų ligi proto ir protinės sąmonės. Nėra nei nežinojimo, nei išsivadavimo iš nežinojimo ir t.t. Nėra senėjimo ir mirties, nėra išsilaisvinimo iš senėjimo ir mirties. Taipogi nėra nei kentėjimo, nei jo šaltinio, nei baigties, nei Kelio, nei Išminties, nei įgytų, nei neįgytų [puikių savybių].

Taigi, Šariputra, bodhisatvos nieko neįgyja: jie visą laika pasikliauja išminties tobulybe. Jų sąmonės niekas netemdo, jie niekada nenuogastauja. Išsivadę iš visų iliuzijų, jie pasiekia nirvana. Visi praeities, dabarties ir ateities Prabudusieji, praktikuodami išminties tobulybę, pasiekia aukščiausią, visiškai tobulą Prabudimą.

Todėl išminties tobulybės mantra – tai didžios įžvalgos mantra, aukščiausioji mantra, neprilygstamoji mantra; mantra, malšinanti visas kančias. Ji neapgauna, taigi laikykite ją teisinga. Tariu išminties tobulybės mantrą:

TADJATHA [OM] GATE GATE PARAGATE PARASAMGATE BODHI SVAHA.

Šitaip, Šariputra, bodhisatvos mahasatvos turi praktikuoti giliąją išminties tobulybę.

Po to Bhagavanas išėjo iš meditacijos ir pagyrė taurųjį bodhisatvą mahasatvą Avalokitešvarą:

- Puiku, puiku! Taip ir yra, kilmingasis sūnau, taip ir yra. Būtent taip, kaip tu mokei, reikia praktikuoti giliąją išminties tobulybę. Tada džiaugsis visi Tathagatos.

Kai Bhagavanas ištarė tuos žodžius, garbusis Šariputra, taurusis bodhisatva mahasatva Avalokitešvara, visi susirinkusieji ir visas pasaulis su jame gyvenančiais dievais, žmonėmis, pusdieviais bei dangiškaisiais muzikantais nudžiugo ir garbino Bhagavaną.

Dalai Lama – Dvasinė praktika

Category: Category | Komentarai negalimi
Žymos:

Posted By admin on 2012-02-22

Himalajų druska susidarė prieš 500 milijonų metų išdžiūvus senosioms jūroms ir glūdi žemėje 300-600 m. gylyje, apsaugota nuo aplinkos poveikio.

Tai yra visiškai natūrali, neapdorota ir chemiškai nevalyta druska.  Joje yra apie 80 elementų, ne tik natrio chloridas, jodas ir vanduo, kaip įprastinėse stalo druskose.

Himalajų akmens druskoje, palyginus su kitomis akmens druskomis, yra gausu kalio ir mažai natrio, todėl ji nekenkia žmogaus sveikatai. Priešingai - (kartu su vandeniu) ji reguliuoja kraujo spaudimą, šalina toksinus, reguliuoja ląstelių ph ir vandens kiekį organizme, stiprina kaulus ir kvėpavimo sistemą, gerina miegą, energizuoja ir jaunina. Tai visiškai natūralus, neperdirbtas produktas, kurio poveikis iš esmės skiriasi nuo stipriai perdirbtų plačiai naudojamų analogų (panašiai kaip rafinuotas cukrus ir natūralūs cukrūs, balti miltai ir pilno grūdo nevalyti miltai, rafinuoti aliejai ir šalto spaudimo aliejai).
Himalajų druska turi taisyklingų kristalų struktūrą – tai lemia jos didelę energetinę vertę.

Kasdien maistui žmogus sunaudoja 4000-6000mg. Druskos. Įprastai tai chemiškai išvalyta stalo druska, nes visų druskų užterštumas siekia 80% ir daugiau. Himalajų druskos užteštumas nesiekia 1% .Taigi, ji švari kaip krištolas, giliai po Himalajais išsaugojus nepaprastas skonio savybes ir energetiką, turtingiausia natūraliais elementais. Himalajų druska naudojama kaip įprasta stalo druska. Geriausia ją berti ant jau paruošto maisto. Taip taupiau ir kiekvienas produktas „išskleidzia“ savo skonį. Dėl ypatingo šios druskos skonio ir sveikatinimo, ją naudoja geriausi Europos ir pasaulio restoranai ir sveiko maisto gamintojai. Kartą paragavęs Himalajų druskos, niekada nenorėsi kitos.

Himalajų druska rekomenduojama naudoti ne tik maistui, mineralinės druskos gėrimams (sūrymams), bet ir plauti akims, nosiai, pilti į vonią (balneoterapijai). Šiais atvejais ruošiamas 1% druskos tirpalas. Himalajų druskos vonia – detoksikuoja, jaunina, atpalaiduoja, stipriai drėkina odą, palankiai veikia esant odos problemoms - dermatitams, niežėjimui.

Sudėtis: 100% druska (NaCl 970 g/kg, Ca 2290 mg/kg, K 2140 mg/kg, Mg 998 mg/kg, Si 183 mg/kg, Sr 139 mg/kg, Fe 33,4 mg/kg, Br 10,6 mg/kg, Zn 4,46 mg/kg, Ba 1,66 mg/kg, Ti 1,65 mg/kg, Mn 1,52 mg/kg, P 1,49 mg/kg), natūrali, nerafinuota, be priedų.

Druską įsigyti galite čia: http://ayur.lt/prek%C4%97s/sveikas-maistas/himalaj%C5%B3-druska

Category: Category | No Comments »
Žymos: Himalajų druska, sveika druska

Posted By admin on 2012-02-19

 

MAŽASIS BUDA

 

 (1993) 140 min.
Little Buddha
Drama

Aktoriai: 

 Keanu Reeves ,Bridget Fonda , Chris Isaak ir kiti

Rezisierius  Bernardo Bertolucci

 

Mirus Tibeto Lamai Dorzei budistiniai vienuoliai leidžiasi į kelione ,jie ieško vaiko į kuri persikėlė Lamos siela .Jie randa tris kandidatus. Visus tris vaikus vienuoliai pasiima kartu. Rezultatas neįtikėtinas ir patiems vienuoliams…

 

 

 

 

 

Septyneri metai Tibete

 

1997 m , 3dalys

Režisierius: Jean- Jacques Annaud
Pagr. aktoriai:  Brad Pitt ,David Thewlis ,BD Wong
Žanras: Nuotykių, Drama

“Septyneri metai Tibete” Bradas Pittas vaidina realią asmenybę – vienišą ir egoistišką austrų alpinistą Heinrichą Harerį. Jis 1939- aisiais šturmavo Everestą, pateko į Tibetą, ir, vietoj planuotų keturių mėnesių, praleido ten septynerius metus, artimai susidraugaudamas su pačiu Dalai Lama. Įspūdingų vaizdų ir kvapą gniaužiančių momentų nestokojančiame filme vaidina ir Ingeborga Dapkūnaitė, kuriai atiteko B.Pitto žmonos vaidmuo.

 

 

Kundun

Jav , Drama,128 min., 1997 metai

Rezisierius Martin Scorsese

Vaidino: Tenzin Thuthob Tsarong, Gyurme Tethong ir kiti

 

Realus pasakojimas apie gyvenimą ir tragišką likimą Keturioliktojo Dalai Lamos, viena iš didžiausių mūsų laikų religinių veikėjų, ir dvasinio mokytojo.Vaikystės ir jaunystės kronika, pilnas rūpesčių dėl senovės tautos ateities, ryžtingos pastangos ginti teisę dėl Tibeto politinės ir religinės nepriklausomybės.

 

SAMSARA

2001 m., Vokietija, Prancuzija. Drama

Režisierius  Pan Nalin

 

Jaunas vienuolis, meditacijoj praleido daug laiko. Jo sugrįžimas į savo gimtąja vienuolyną ir Rinpočė padovanoja jį aukštu titulu … Manau, kad tai žinių ir budizmo studijų sėkmė, bet Tashi, vienuolis pasaulyje jau nebetelpa. Jis jau pavargęs nuo gilių meditacijų ir nepasaulietiško gyvenimo.Atsakes visų savo titulų galiausiai jis pasineria į aistrą ir ….

 

 

Milarepa

 

Tai filmas apie Tibeto jogą, poetą ir žmogų kuris turėjo daug nuveikti 

kad pasiektų nušvitimą dar šiame gyvenime…

Žiurėti filmą čia:

Category: Category | No Comments »
Žymos: Budistiniai filmai, Filmai apie Tibeta, Filmas Kundun, filmas Milarepa, Mazasis Buda, samsara filmas, Septynerim metai tibete

Posted By admin on 2012-02-13

Maždaug prieš 2500 metų, Indijoje gyveno žmogus vardu

Sidharta Gautama
. Nors jis užaugo karališkoje aplinkoje, apsuptas turtų ir komforto, tačiau pamatęs, kad žmonės ir kitos būtybės patiria kančias ir žaloja vienas kitą, kovodami už išlikimą, jis susirūpino kaip užtikrinti visų būtybių gerovę. Sidharta nuolat mąstė, kaip visos būtybės galėtų gyventi be kančių ir konfliktų.

Siekdamas išspręsti šį klausimą, jis atsisakė savo prabangaus princo gyvenimo ir pats leidosi ieškoti atsakymo. Šešerius metus jis ieškojo ir bandė įvairiais būdais įgyti suvokimą, kurio jis siekė. Kai Sidhartai buvo 35 metai, jo pasišventimas ir atkaklumas buvo apdovanoti.

Gautama suprato, kad visi reiškiniai pasaulyje yra tarpusavyje susiję ir sudaro tarpusavio paramos tinklą. Tarpusavio ryšiai šiame tinkle yra tokie platūs ir painūs, kad tariamas vieno objekto atsiskyrimas ir išsiskyrimas iš kitų yra ne toks realus, kaip gali atrodyti. Todėl, visos būtybės yra vienodai reikšmingos, nes jos visos atlieka savo nepakeičiamą vaidmenį begaliniame tarpusavio ryšių tinkle ir nėra tokių būtybių, kurios nusipelnytų ypatingo reikšmingumo.

Jis taip pat suprato, kad apgaulinga “nepriklausomo aš” sąvoka vystosi ir stiprėjadėltarpusavio ryšių tarp visų dalykų nesuvokimo. Šio “nepriklausomo aš” troškimas įsitvirtinti ir jo kova už išlikimątampajo paties kančių ir kančių, kurias jis sukelia kitiems, šaltiniu.

Gautama suprato, jog siekiant išsilaisvinti iš šios apgaulingos ir žalingos “atskiro aš” idėjos, būtina pakeisti minčių ir elgesio įpročius, kurie sukelia atsiskyrimo ir skirtingumo iliuziją. Jis suprato, kad paprastas kitų būtybių bei daiktų vertinimo ir branginimo veiksmas padeda atkurti “aš”, susijusio su kitais jausmą, ir, tuo pačiu metu, padeda stiprinti esminės visų būtybių vienybės suvokimą. Tačiau jis taip pat suprato, kad atsiskyrimu ir skirtingumu pagrįsta elgsena yra tokia įprasta, kad reikia nemažai pastangų, norint ją tikrai įveikti. Nepaisant to, kad iššūkis buvo sunkus, jis aiškiai matė galimus kelius ir jų galutinius tikslus. Paprastai sakant, kuo daugiau gyvos būtybės prisiriša prie “atskiro aš” sąvokos, tuo daugiau kyla kančių, sunaikinimų ir konfliktų. Iš kitos pusės, kuo daugiau gyvos būtybės siekia rūpintis kitomis gyvomis būtybėmis, tuo labiau jos gali sumažinti kančias ir aplinkos naikinimą. Jei tokios rūpinimosi pastangos bus nuolatinės ir nenutrūkstamos, tuomet vieną dieną iš tikrųjų bus galima pilnai patirti vienybę su visomis būtybėmis.

Sidharta Gautama pasiekė šį aukščiausią patyrimo lygį ir giliai suprato “priklausomos atsiradimo (kilmės)” dėsnį, kuris apibūdina tarpusavio ryšių prigimtį ir jų veikimo būdą. Jis pamatė, kad “nepriklausomas aš”, nesusijęs su kitais, yra iliuzija ir kad ji sukelia kančias. Jis suprato, kad žmogus gali išsilaisvinti iš šios iliuzijos ir įveikti kančias, pakeisdamas savo mąstyseną ir elgesį. Tai pasiekęs, jis įgijo neribotą, visas būtybes apimančią užuojautą ir tapo žinomas kaip Šakjamuni (Šakjų genties išminčius), Buda, “Nubudęs”.

 

Category: Category | No Comments »
Žymos: Buda, Nubudęs, Sidharta Gautama

Posted By admin on 2012-02-11

Hitleris ir Šambala

 

Hitleris ir artimiausi jo aplinkos žmonės buvo įtikėję legenda apie Šambalą, šalį, kuri valdo stihijas ir tautas. Tačiau ta Šambala esanti anaiptol ne šviesos ir išminties karalystė,o juodųjų gaivalų Višpatija, blogio ir tamsos imperija. Hitlerį buvo užvaldžiusi idėja, jog sudarius sandorius su Šambalos vadovais ir aukojant jiems kruvinas žmoniu aukas galima ne tik nusipelnyti tamsos Viešpačių prielankumą, bet ir  užkariauti visą pasaulį.

Galima tvirtinti, kad Vokietijoje iš tikrųjų tikėjo kita “civilizacija”, labai besiskirianti nuo krikščioniškosios. Tai buvo savotiška stabmeldystė, kurioje pseudomokslinė “šiuolaikiška” terminologija organiškai susiliejo su viduramžių tikėjimais Slapta “Anenerbės” draugija, priklausanti SS ir studijavusi Tibeto magiją, valdė  daugiau, nei  – 50 mokslinių institutų. Galiausiai naciams rezultatų nedavė ir ypatingojo ypatingųjų “ariškų” bičių medaus ieškojimas Tibete, ir burtininkų bandymai pagreitinti superginklo, galinčio nugalėti pasaulį, sukūrimą

1931 metais Hitlerio asmeniniu astrologu-magu ir dvasiniu patarėju tapo vokiškai kalbančiose šalyse pagarsėjęs buvęs Vienos cirko artistas, “fakyras ir ugnies rijikas” Erikas Janas Hanusenas (tikrasis vardas – Heršas Šteinšneideris). Berlyne jis pasirodydavo kaip telepatas ir pranašautojas, didžiuliu tiražu (150 tūkstančių egzempliorių) leido astrologinį savaitraštį. Būtent jo puslapiuose Hanusenas Hitleriui ir jo šalininkams pranašavo atėjimą į valdžią. Po tokių “pranašysčių” Hanusenas greitai kilo karjeros laiptais: įstojo į šturmuotojų gretas, vienas universitetas jam suteikė okultinių mokslų profesoriaus vardą, pradėjo statyti “okultizmo rūmus”, užmezgė naudingas pažintis aukščiausiuose nacių partijos sluoksniuose, pradėjo daryti įtaką fiureriui. Tačiau aukščiausieji globėjai negalėjo jo apsaugoti nuo artimiausių Hitlerio aplinkos žmonių pavydo. 1933 metų rudenį Hanusenas buvo slapta nužudytas…

Jo, kaip Hitlerio asmeninio mago, vietą užėmė Karlas Kraftas, kuris per karą sudarinėjo Vermachto vadų horoskopus, vertė Nostradamo ketureilius, neva žadančius greitą Vokietijos pergalę. Tačiau Krafto taip pat laukė liūdnas likimas.Povienos astrologinės prognozės, kuri nepatiko generolui Romeliui, Kraftas buvo suimtas ir išsiųstas į koncentracijos stovyklą, kur 1944 metais mirė iš bado.

 

Category: Category | No Comments »
Žymos: hitleris ir sambala, hitleris is svastika

Posted By admin on 2012-02-07

Category: Category | No Comments »
Žymos: Ka gydo tibeto grybas?, Pieno grybas, Tibeto grybas, Tibeto pieno grybas