Dangaus laidotuvės arba laidojimo ceremonija Tibete
Dangaus laidotuvės
Dangaus laidotuvės
Tibetiečiai tiki reinkarnacija bei budizmo idėjomis apie besitęsiantį pomirtinį gyvenimą. Labai daug vykdoma religinių ceremonijų, susijusių su gimimu ir mirtimi. Daug ceremonijų kilusių iš senovinės bon religijos ritualų.
Išskirtinės apeigos Tibete yra „dangaus laidotuvės“, kurios vykdomos tam, kad mirusiojo žmogaus dvasia saugiai nukeliautų į dangų. Prieš laidotuves kūnas yra susukamas į baltą audeklą ir laikomas namuose daugiau nei 7 dienas. Per tą laiką Lamos gieda giesmes, kad sumažintų mirusiojo kančias už padarytas nuodėmes. Laidotuvių dieną atvyksta dangaus laidotuvių apeigų vykdytojai. Jie nuneša velionį į laidojimo žemę. Tuomet velionio kūnas įpjaunamas, kad pritrauktų grifus, kurie kūną suės. Likęs skeletas yra sudaužomas į gabaliukus, kad grifai galutinai juos suėstų. Tibetiečiai tiki, jog grifai gali nunešti mirusiojo kūno sielą į dangų. Tuo atveju, kai grifai neėda kūno, ar suryja tik pusę jo, yra tikima, jog tas žmogus būdamas gyvas padarė sunkių nuodėmių ir yra pasmerktas keliauti į pragarą. Jei grifai suryja kiekviena kūno gabalėlį ar bent jau didžiąją dalį, tuomet siela tęsia tyrą atgimimą.Žemėja laidojami tik tie kurių kūnus grifai visiškai neėdė, arba turėjo didelių nuodėmių dar gyvenant čia žemėja.
Dangaus laidotuvės
pagal:
Daugiau apie mirtį ir bardo būsenas:
