PARINIRVANA

PARINIRVANA YRA NE MIRTIS ,O IŠĖJIMAS IS SAMSAROS RATO, PEREJIMAS I TOBULĄ NIRVANOS BUVĮ.
Istorikai teigia, kad 544/543 m.pr.Kr Buda su savo mokiniais keliavo i Kušinagara (dabartine Biharo valstija), kur jis su savo bendruomene jau buvo praleidęs ne vieną vasaros liūčių sezoną. Pakeliui jie apsistojo Pavos kaime, kalvio Čundos namuose.
Tokiam garbiam svečiui buvo suruostos ypatingos vaišės. Tą vakarą patiekalas „sukhara-madava“, pasak kai kurių tyrinėtojų, galėjo būti pagamintas iš grybų. Buda pats valgė, tačiau kitiems vienuoliams įsakė maisto neliesti. Vakare jis pasijuto apsinuodijęs ir sunkiai sergąs. Namų šeimininkas Čunda iš sielvarto negalėjo rasti sau vietos, tačiau Buda pasikvietė jį ir tarė: „Čunda , aš savo gyvenime ragavau tik du patiekalus, už kuriuos jaučiuosi nepaprastai dėkingas. Pirmą kartą tai nutiko Sudžiatoje ir padėjo man pasiekti Nušvitimą, antrą kartą – šiuose namuose. Čunda, tavo patiekalas mane išves į parinirvaną“. Vakarietiškam protui gali pasirodyti nepaprastai keista, kad didis išminčius, Buda miršta apsinuodijęs grybais.
Pajutęs, jog artėja metas išeiti, Buda atsigulė po Sala medžiu ir pasišaukė kartu keliavusius mokinius,kurių tuomet buvo apie 500. Jis ilsėjosi ant dešinio šono, parėmęs galvą sulenkta dešine ranka. Tai vaidinamoji „Liūto poza“, ją mirdami pasirenka didžiuma budizmo išminčių. Tada jis paragino visus neliūdėti ir ištarė savo paskutinius žodžius: “ Visa yra pasmerkta suirti ir išnykti. Gyvenkite būdami patys sau prieglobstis ir išsigelbėjimo sąlos. Nenuilstamai siekite Nušvitimo“
Tai pasakęs Buda nugrimzdo į gilios meditacijos būdeną ir perėjo į parinirvaną- Didžiają Laisvę. Jis mirė paprasta mirtimi, įrodydamas žmogaus gyvenimo laikinumą ir dvasios didybę. Paskutiniuose Budos žodžiuose skambėjo ir tai, ką jis savo mokiniams nuolat kartojo: „AŠ TIK PARODŽIAU JUMS KELIĄ. EIKITE PATYS…“

Parengta pagal: knygą  Jurgos Ivanauskaitės „Ištremtas Tibetas“